Pagrindiniai socialinių paslaugų organizatoriai yra savivaldybės, todėl dėl socialinių paslaugų skyrimo pats asmuo, vienas iš suaugusių šeimos narių arba globėjas/rūpintojas turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinių paslaugų centrą, seniūniją arba socialinės paramos skyrių. Ten pateikiamas rašytinis prašymas ir užpildoma prašymo–paraiškos forma SP-8.

Kartu su paraiška turi būti pateikiami šie dokumentai:

• laisvos formos prašymas, nurodant pageidaujamą socialinės globos įstaigą;
• asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ir jų kopijos (pasas, asmens tapatybės kortelė ar leidimas gyventi Lietuvoje);
• dokumentai, patvirtinantys socialinį statusą (pvz., pensininko pažymėjimas);
• neįgalumo ar specialiųjų poreikių nustatymo pažyma;
• medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a) su informacija apie sveikatos būklę, vartojamus vaistus ir patvirtinimu, kad asmuo neserga pavojingomis infekcinėmis ligomis.
• Jei socialinės globos įstaigai nepakanka pateiktų duomenų, prieš priimant asmenį gali būti paprašyta atlikti papildomus tyrimus dėl infekcinių ligų ar psichikos sveikatos būklės.

Gavę dokumentus, savivaldybės socialiniai darbuotojai parengia bylos medžiagą ir perduoda ją socialinės paramos skyriui, kuris per 30 dienų priima sprendimą dėl siuntimo į globos namus. Globos įstaiga parenkama atsižvelgiant į asmens pageidavimus ir esamas galimybes.

Jei priimamas sprendimas skirti ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, savivaldybė išrašo siuntimą, kuris galioja 30 kalendorinių dienų. Siuntime pateikiama informacija apie asmens socialinę ir sveikatos situaciją, turto ir pajamų duomenys, priežiūros poreikiai ir kita svarbi informacija.

Jei asmuo per 30 dienų nepasinaudoja siuntimu, sprendimas dėl apgyvendinimo netenka galios.

Prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, pasirašoma paslaugų teikimo sutartis tarp globos namų, savivaldybės ir paties asmens ar jo atstovo. Joje numatomas ir mokėjimo dydis:

• Mokestis už socialinę globą negali viršyti 80 % asmens pajamų, jei jo turto vertė neviršija savivaldybėje nustatyto normatyvo.
• Jei turto vertė viršija normatyvą, mokestis didėja po 1 % už kiekvieną viršytą vienetą. Tai apskaičiuoja savivaldybė (šis punktas netaikomas trumpalaikei globai).
• Jei asmuo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atleidžiamas nuo mokesčių, trūkstama suma kompensuojama iš valstybės biudžeto.
• Savivaldybė padengia likusią kainos dalį, kurios nepadengia pats asmuo ar valstybė.